Taigi, aš irgi atlikau kompresoriaus perkėlimo procedūra. Tuo pačiu suklijavau ir trūkusi džiovintuvo dangtelį, bei išdžiovinau drėgmės sugėrimo granules (silicagel). Nors užpylus epoksidkės į dangtelio vidu man atrodė, kad čia garantuotas ir amžinas sutaisymas, tačiau kai pamačiau ant kiek stipriai darbo metu tas džiovintuvas vibruoja, tai nebesu tuo tikras. Šiaip ant epoksidkės rašo, kad atspari vibracijai, be to kiek pašiurkštinau klijuojamą paviršių, tiekiuosi kažkiek (ilgai
laikys.
Sunkiausia viso perkėlimo proceso dalis buvo atsukti viršutinį kompresoriaus tvirtinimo varžta. Nes priėjimas tai eina na, apie tai ir visi forumai rašo. Aš įsivaizduoju kompresorius gamykloje montuojamas, kai kebulas matyt nebuna uždėtas, na bet taip nepagalvoti, kad jį kažkada reikės nuėminėti? Žodžiu, LR inžinierius keikiau riebiai. Finale atsukau pripurškęs ant to užrūdijusio varžto WD40 ir pastuksenęs plaktukų per kompresoriau tvirtinimo rėma. Vėliau nuėmęs pamačiau, kad to stuksenimo metu nuskėliau aliuminio kampa ties tuo varžtu. Oro padavimo 8mm ir išmetimo 10mm šlangas teko kirpti, nes buvo mirtinai užkirmijusios. Oro išėjimo 6mm slangutė išsiemė visiškai lengvai.
Džiovintuvo turinys buvo ant tiek drėgnas, kad ten šlapias apatinėje dalyje.
Granulių vaizdas iki džiovinimo:
Džiovinau orkaitėje 120 laipsnių temperatūroje pravėręs orkaitės dureles. Iš pradžiu tikėjausi, kad išdžiūvusios granulės pamelynuos (nes keli grūdeliai taip padarė), tačiau net ir po kelių valandų to nesulaukiau, matyt tiesiog skirtingos silicagel rūšys yra. Štai čia vaizdelis stambiu planu jau po džiovinimo.
Išdžiuvus buvo kažkiek dulkių (suirusių granulių), tai kiek pavyko, pabandžiau jas išpūsti, prieš supildamas atgal į džiovintuvą.
6mm vamzdelį ir sujungimo jungtį pirkau Hansa Flex'e. Bemontuojant pasirodė, kad tos jungties net nereikia, nes vamzdelį įtvirtinau tiesiai vožtuvų bloke išmetęs buvusį gabaliuką vamzdelio, kuris buvo skirtas sujungimui su kompresoriumi originalioje vietoje.
Oro išmetimo (10mm žarnelė) garso slopintuvo, kuris kažkur virš galinio tilto sumontuotas nejudinau ir nebejungiau, nemačiau prasmės, nes tas lengvas "pššš" kompresoriui baigus dirbti nei kiek netrukdo. VMatas rašė, kad pora metrų šlangos irgi atlieka panašų darbą, kaip tas slopintuvas, bet aš tiesiog palikau nukirptą galą, nejungiau nieko.
Oro paėmimo (8mm žarnelė) filtrą (na porolono gabaliukas plastmasiniame korpuse) iškrapščiau iš kairiojo sparno ertmės, palikau prie jo apie 20cm galiuką šlangelės, kurįa sujungiau su nukirptu galu esančiu prie kompresoriaus. Filtras va čia matosi
,
po to aš jį tiesiog ikišau gilyn į tuščia ertmę link vairuotojo sėdynės pusės.
Laidus jungiau litavimo būdu. Minusinio (juodas storas) laido iš senosios vietos nejungiau, jį pasiemiau šalia naujosios vietos nuo korpuso, visai šalia yra tam skirtas varžtas. Kaip ir EC nepagalvojau apie tai, kad jei reiks nuimti kėbulą, tai bus bėdos, nes nebelieka jungties,kurią galėtum atjungti.
Apsauginį dangtį po to grąžinau į vietą, vis kažkokia apsauga laidų ir šlangų jungtims.
Šiaip galima būtų ieškoti tų laidų po kapotu, nes jei neklystu, tai jie ateina pro tą pačia skylę, pro kur ir aš pravedžiau savo pagamintą laidų pynę. Norint prieiti prie skylės, teks nuardyti rato arkos apsaugines apdailas.
Dabar apie tai, kokias matau problemas naujoje kompresoriaus vietoje. Garsas būtų kaip ir puse bėdos, nes kompresorius vistiek ilgai nedirba, jeigu nežaidžiam su nuleidimais/pakėlimais. Bet per stabdžio (ir gazo) pedalą jaučiu didžiulę vibraciją dirbant kompresoriui. Na pirma mintis - dėti gumines tarpines, kad jis minkščiau sėdėtų. Kaip pas jus su vibracija reikalai?